Viena iš priežasčių kodėl škotai nemėgsta anglų

Nebuvo suteikta gailesčio ar pasigailėjimo nei jaunam nei senam. Visi turėjo pasišalinti, o tie, kurie negalėjo laiku padėti savo daiktų saugiu atstumu, matė juos degant.

Grace Macdonald, 19 metų[1]

Buvau ardant ir griaunant Williamo Chisholmo iš Badinloskino namą, kuriame gulėjo jo žmonos mama, sena, ligos prikaustyta prie lovos, arti 100 metų moteris… Pasakiau jam (Sellariui[2]) apie vargšę seną moterį… Jis atsakė: „Velniai ją griebtų, sena ragana, ji gyveno per ilgai. Leiskite jai sudegti!”… Ji mirė po 5 dienų.

Gloomy Memories, Donald MacLeod, 1857[3]

forced-eviction
Šeima išvaroma iš namų

Tai tik du liudijimai to, kas vyko su kalniečiais po tragiškai pasibaigusio paskutinio 1745 metų jakobitų (angl. Jacobite) sukilimo ir Britanijos valdžiai nusprendus, kad kalniečių gyvenimo būdas yra atgyvenęs (kai kurie istorikai teigia, kad tai tebuvo gražiai įvardinta priežastis tiesiog išnaikinti kalniečius, kad jie daugiau nebekeltų Škotijos nepriklausomybės idėjų). Masinis nuvarymas nuo žemių, namų deginimas, priverstinė migracija, klanų ir jų struktūros sužlugdymas, visiškas tartanų ir visų škotų kalniečių atributų draudimas – tokiu būdu buvo visiškai išnaikintas kalniečių gyvenimo būdas Škotijoje.

Highland Clearances 1
Thomas Faed – The Last of the Clan

Kai kurie škotų kalniečių klanai nuo 1682 metų keldavo sukilimus norėdami į sostą grąžinti kataliką Stuartų šeimos pretendentą, kas protestantiškajai Anglijai buvo tiesiog neįsivaizduojamas dalykas. Po 1707 metų Unijos, kai Škotija ir Anglija tapo Didžiąja Britanija sukilimai įgavo dar ir nepriklausomybės nuo Anglijos siekį. Tačiau 1745 metų prie Culloden įvykęs ir tragiškai baigęsis mūšis ilgam laikui palaidojo paskutines viltis Škotijai ne tik grąžinti savo pretendentą į sostą, bet ir pamiršti nepriklausomos Škotijos idėją. Nuo to laiko kalniečiai tapo valdžios priešais ir nutarta tiesiog jos išvaikyti, išnaikinant kalniečių gyvenimo būdą, nuvarant juos nuo žemių. XIX amžiuje nuspręsta „modernizuoti“ kalniečių apgyvendintas žemes iš jų padarant avių ganyklas. Taip prasidėjo Highland Clearanses – Aukštumų valymai. Kalnėčiai privalėjo rinktis: kraustytis prie pat jūros, kur buvo nederlinga žemė, išsikelti į miestus, emigruoti už savo pinigus į Naująjį Pasaulį (Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija arba Pietų Afrika) arba eiti į Britanijos kariuomenę (Britanijos kariuomenė buvo vienintelė vieta, kur buvo teisėta dėvėti kiltą ir groti dūdmaišiais). Kitų pasirinkimų nebuvo. Šiandien  Scottish Highlands – Škotijos aukštumos – tai beveik tuščios žemės, kuriuose kur ne kur ganosi galvijai. Emigravę kalniečiai puoselėjo savo tradicijas svetur, savo istoriją ir kultūrą jie nuvežė su savimi ir todėl šiandien visas pasaulis žino kas yra kiltas ir dūdmaišiai, o tartanas siejamas su Škotijos aukštumomis.

clearance-village-skye-e1442497151846
Kaimelio liekanos po Aukštumų valymų Skye saloje. Nuotrauka iš čia.

Be abejo ne visi škotai nemėgsta anglų, tačiau mažesnė šalis visada turės nuoskaudų didesnės atžvilgiu, nes jungiantys valstybėms kažkuri pusė neteks dalies savo kultūros, kalbos, papročių ir nepriklausomybės. Škotija išnyko iš pasaulio žemėlapio, bet išliko kaip tauta.

[1] Gunn, Donald, 1995, Life Durning the Highland Clearanses, Wayland, p. 24

[2] Patrick Sellar – teisininkas, mokeščių rinkėjas, 1814 metais išvaręs visus Strathnaver gyventojus iš žemių niokodamas ir degindamas jų namus.

[3] Gunn, Donald, 1995, Life Durning the Highland Clearanses, Wayland, p. 25

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s